Mendoza

Į Mendozą atskridome iš El Calafatės ir nutarėmė ten apsistoti porą dienų prieš tęsiant savo kelionę autobusu į Chilę. Mendozos regionas yra populiarus savo vynuogynais ir vyndariais. Todėl ir mūsų tikslas buvo aplankyti vynuogynus. Nuėję į turizmo informacijos biurą, gavome daug informacijos apie skirtingus turus į vietinius vynuogynus. Pati mergina iš turizmo informacijos biuro prisipažino, kad jai labai keista, kad tiek daug užsieniečių atvyksta į Mendozą, nors pati Mendoza kaip miestas tikrai niekuo nestebina. Mes patys į Mendozą atvykome tik dėl to, kad buvo pakeliui, turbūt neplanuotume savo kelionės į  Mendozą tikslingai.

Užsisakėme pusdienio turą į vynuogynus ir buvome paimti mikro autobusiuku tą pačią popietę iš hostelio. Turas užtruko apie penkias valandas. Visų pirmą aplankėmė ganėtinai mažą šeimos puoselėjamą vynuogyną. Vyndario dukra mus visų pirmą nuvedė į degustacijos patalpą ir leido pasirinkti paragauti po vieną vyno rūšį. Ji pasakojo, kad vynas gaminamas organiškai ir didžiavosi savo pačios sumaišytais vyno receptais. Paragavę porą jos išgirtų vynų, nebuvome labai nustebinti skoniu. Po vyno degustacijos buvome nuvesti į vyno rūsius, kur prancūziško bei amerikietiško ąžuolo statinese buvo brandinamas vynas. Po trumpo pasivaikščiojimo ir labai trumpo paaiškinimo apie vyno gamybos procesą, buvome vėl gi nuvesti į degustacijos patalpą kur galima buvo nusipirkti vyno ir į namus. Buvome šiek tiek nusivylę, kad visas turas daugiau laiko užėmė vyndario parduotuvėlėje, o ne pačiuose vynuogynuose.

Sekanti vyno darykla buvo daug didesnė ir modernesnė, atsidariusi tik prieš aštuonerius metus. Vynuogių medžiams tereikia trejų metų užaugti ir jie jau duoda vaisius iš kurių gaminamas vynas. Antrojoje vyno darykloje mūsų anglakalbių grupelę pasitiko jauna mergina, kuri mums aprodė kaip gaminamas vynas, o taip pat paaiškino kaip ragaujamas vynas ir į ka reikia atkreipti dėmesį vyno degustacijoje. Gavome daug daugiau mums įdomios informacijos ir nesijautėme prispausti būtinai pirkti tos daryklos vyną.

Priešpaksutinis ir turbūt mums įdomiausias turo sustojimas buvo alyvuogių aliejaus gamyklėlėje. Buvo labai įdomu išgirsti, kad alyvuogių medžiams reikia netgi 30-ies metų, kol galima iš vaisių spausti aliejų. Todėl alyvuogių aliejaus gamyba turi būti planuojama ir ūkis turi būti puoselėjamas daug daugiau metų iš anksto nei vyndarių ūkiai. Taip pat buvo įdomu pamatyti senus prietaisus, kuriais šaltai spauzdavo aliejų anksčiau, o taip pat ir naujus mechanizmus kuriais karštu būdu spaudžiamas aliejus šiomis dienomis. Sužinojome kaip gaminamas vynuogių actas, o taip pat kad senos bačkios nenaudojamos vyndarių bei vynuogių žievelių ir kauliukų atliekos yra naudojamos vynuogių actui brandinti. Modenos recepto vynuogių actui subręsti reikia netgi 15-os metų. Vynuogių aliejaus gamyklėlėje taip pat netrūko degustacijos ir žinoma buvo galimybė nusipirkti vietinės produkcijos.

Paskutinis turo sustojimas buvo prie Mendozos miestui labai svarbios bažnyčios ir istorinio namo. Turėjome laiko ne tik pasigrožėti svarbiais istoriniais pastatais, bet šalia kaip netyčia dar buvo ir namūdininkų turgelis. Gal gi koks turistas užsimanys kokį molinį indą nusipirkti. Paskutinės stotelės mums tikrai mažiausiai reikėjo, bet turas yra turas ir reikia gi palaikyti visų Mendozos gyventojų ekonomiką.