San Paulas

San Paulas daugiausia gyventojų turintis miestas Brazilijoje, o taip pat ir visoje pietų Amerikoje. San Paulo apskrityje gyvena apie 20 milijonų žmonių ir tai atisispindi daugiaaukščių namų kiekyje, plačių gatvių gausume bei dideliame automobilių bei autobusų sraute. Kuo daugiau miestų aplankai tuo labiau supranti, kad miestai ypač pietų Amerikoje daugiau mažiau yra panašūs ir neturi daug kuo nustebinti. San Paulas mūsų kelionės tikslu tapo tik dėlto, kad išskrendant iš Europos turėjome nusipirkti skrydį iš Brazilijos ir tai buvo mums palankiausias skrydis. Todėl paskutines keturias dienas Brazilijoje ir praleidome San Paule. Apsistojome viešbutyje Itaim Bibi rajone, šiek tiek tolėliau nuo miesto centro, bankų rajone. Labai ramus ir tvarkingas rajonas su daug kavinių bei restoranų ir nuostabiu miesto parku Ibirapuera netoliese. Apsidžiaugėme, kad galėjome pasivaikščioti miesto parke, kur žmonės atsipalaidavę vaikščioja, sportuoja, važinėja su riedlentėm ir kur jautėmės labai saugiai, kas Brazilijai nelabai būdinga. Vaikščiodami Rio de Janeir’o parke prie paplūdimio ne taip saugiai jautėmės, dėlto Ibirapuera parkas buvo mums tikras atsipalaidavimas. Ibirapuera parke ne tik galima pasivaikščiot bei sportuot, jame yra ir daug muziejų. Pora iš jų mes taip pat aplankėmė. Modernaus meno muziejus labai mažas, bet turėjo keletą įdomių eksponatų. Vienas iš jų buvo klounas, kuris gulėjo prie sienos muziejaus salėje ir atrodė kaip lėlė, bet pasirodo po kostiumu buvo tikras žmogus, kuris rankoje laikė senovišką signalą ir karts nuo karto jį paspauzdavo. Aš labai išsigandau ir pasiunčiau Martyna arčiau klouno, kad patikrintų ar ten tikrai gyvas žmogus, nes pati nedrįsau prie jo prieit. Įdomu ar tas pats klounas tuo pačiu buvo ir to meno eksponato kurėjas, jei taip tai sakyčiau, kad jis tikrai kantrus žmogus.

Pats San Paulo miestas, o taip pat ir miesto centras nepasižymi įpatinga architektūra. Miestą mūsų manymu labiau puošia Street Art piešiniai, kurių San Paule tikrai netrūksta. Su miesto centru bei architektūra susipažinome greitu žingsniu eidami nuo savo rajono iki miesto centro. Ėjome be didelių pertraukų virš keturių valandų, kažkaip neužtikom vietelės miesto centre kur būtume norėjȩ pasedėt kokioje terasoje ir išgert gaivinančio gėrimo ar kavos. Pakeliui nusipirkome šaltų, gaivinančių Acai sulčių bei vandens ir toliau darėmė sightseeing’ą greitu žingsniu su savo Birkėm ( Birkenstock’ai mūsų manymu yra patys patogiausi vasariniai sandalai, ypač jei daug vaikštai pėsčiomis).

Prieš paskutinę dieną Brazilijoje aplankėmė lietuvių bendruomėnę įsikūrusią rajone Vila Zelina. San Paule gyvena apie 50 tukstančių lietuvių kilmės išeivių iš kurių keli šimtai yra bendruomenės nariai. Atsitiktinai mums išėjo sudalyvauti Vasario 16-osios minėjime. Linksmiausia minėjimo dalis buvo lietuvių liaudies šokiai ir bendravimas su jaunimu po šventės. Smagu buvo matyt tautiniais rūbais apsirengusį bei tautinius šokius šokantį entuziastišką jaunimą taip toli nuo Lietuvos.

Paskutinȩ dieną turėjome daug laiko iki skrydžio į Buenos Aires. Buvome jau apsižiūrėję kaip veikia autobusai ir metro, todėl nusprendėmė pataupyt pinigų ant takso ir važiuot viešu transportu į oro uostą. Su diddelėmis, sunkiomis kuprinėmis vidury karštos dienos šiaip taip dasibeldėm iki pagrindinės autobusų stoties iš kur ir važiuoja autobusai į oro uostą ir sužinoję autobuso kainą supratom, kad nieko per daug nesutaupėm. Nuo tos stoties mums dviems vis dėlto buvo patogiau važiuot toliau su taksu, nes kaina buvo ta pati kaip ir važiuojant autobusu, tik su taksu žinoma komfortas didesnis. Sutaupėm ant sumuštinio ir kavos puodelio oro uoste, tai geriau negu nieko ir supratom kaip San Paule veikia viešasis transportas.